DAUGIRDAS:Information about Tadas

[an error occurred while processing this directive]

Home Page |Surname List |Index of Individuals |InterneTree |Sources

archeologas Tadas (b. 27 February 1852, d. 1 November 1919)

Tadas (son of Mykolas and Marija Jelenska) was born 27 February 1852 in Lithuania, and died 1 November 1919 in Lithuania. He married Kazimiera Korybut Daszkiewicz.

Notes for Tadas:
Tadas Daugirdas

Donatas Tytuva

Ariogalos miestelio kapines - ant stataus Dubysos skardzio. Bet kuriuo metu ir paros laiku cia - ypatinga aura, chrizantemomis prisodrintas oras ir ramybe…. Isejusiuju pasaulis…
Greta kukliu, taciau visada graziai priziurimu kapu - dar 1850 metais Plemborgo dvaro savininko Stasio Daugirdo pastatyta muro koplycia. Joje ilsisi Daugirdu gimines nariai. Vienas is ju - Tadas Daugirdas (1852 02 27-1919 11 01), archeologas, etnografas, krastotyrininkas, dailininkas, rasytojas, Kauno miesto muziejaus kurejas.

Tado Daugirdo pasaulejauta formavo lenkiskos kulturos aplinka, taciau isliko Lietuvos patriotas, tikras zemaitis. Raseiniu krasto zmonems T. Daugirdas daugiau zinomas kaip archeologas.
Gime Tadas Daugirdas buvusioje Naugardo gubernijoje (Torbine). Kai jam buvo ketveri, tevai grizo i Plemborgo dvara (dabar Daugirdu kaimas Ariogalos apylinkese). Pradini issilavinima gavo namuose. Po 1863 m. sukilimo moksla tese Rygoje, veliau - Vilniuje. Tuo laiku jam didele itaka dare dailininkai Eduardas ir Alfredas Riomeriai. Tadas pradeda svajoti ir pats tapti dailininku. 1869 m. istojo i Vilniaus paisybos mokykla, po metu studijas pratese Sankt Peterburgo meno akademijos Peizazu skyriuje, 1872-1876 metais - Miuncheno meno akademijoje. Garsiu menininku T. Daugirdas netapo, nors XIX a. pabaigoje jis ir sukure nemazai taikomojo meno kuriniu, kuriuose ryskus liaudies meno elementai. Be to, T. Daugirdas projektavo ir vitrazus Kauno miesto muziejui, kelioms baznycioms, dekoravo poeto Maironio buto lubas, 1910, 1914 metais Vilniuje vykusioje Lietuviu dailes draugijos parodoje eksponavo taikomojo ir vaiduojamojo meno kurinius. Velesniais metais daugeli kartu jis yra konsultaves Lietuvos miesteliu teatru darbuotojus scenografijos srityje, pats kure dekoracijas ivairiems spektakliams. Beje, Tadas Daugirdas ir pats yra parases bei rezisaves nemazai scenos veikalu. Pries I pasaulini kara jis buvo aktyvus Kauno kulturines visuomenes narys, rezisuodavo „Dainos” draugijos spektaklius, piese dekoracijas, verte, rase scenos vaizdelius. 1911 m. kauniskiai buvo pakviesti i T. Daugirdo rezisuota S. Kymantaites-Ciurlionienes „Jaunikliu” spektakli. 1913 m. Birzuose isspausdintas scenos veikalu rinktine, i kuria itraukti du T. Daugirdo kuriniai („Girkalnio uzgavenes”, „Tete pakliuvo”) ir jo isversta V. Perzynskio pjese „Idealus gyvenimas”. Be siu kuriniu, jis dar yra parases ir daugiau scenai skirtu veikalu: „Manios vestuves’, „Ugnis uzgeso” ir kt.
Paskutiniais savo gyvenimo desimtmeciais Tadas Daugirdas aktyviai bendradarbiavo ir spaudoje, ypac darg rase archeologijos tema. Jo publikacijos budavo spausdinamos „Lietuvoje”, „Vilniaus ziniose”, „Lietuvos ukininke”, „Draugijoje”, „Viltyje”, „Zemdirbyje” ir kituose lietuviskuose leidiniuose. 1937 m. isspausdinta dalis Tado Daugirdo atsiminimu is I-ojo pasaulinio karo.
Geras meno pazinimas jam labai praverte 1907 m. pradzioje tapus Kauno miesto konservatoriumi, o veliau (nuo 1909 m. sausio 23 d.) ir sio muziejaus direktoriumi. Tadui Daugirdui padedant 1913 m. sankt Peterburge vykusioje smulkiosios pramones parodoje buvo irengtas Lietuviu dailes draugijos lietuviskas skyrius.
Tadas Daugirdas buvo zinomas ir kaip politikas. Jis - 1905 m. Vilniaus seimo narys. 1917 m. kartu su J. Basanaviciumi ir A. Zmuidzinaviciumi dalyvavo komisijos, kuri renge Lietuvos tautines veliavos projekta, darbe. Tuo laiku jis kure ir Vycio projektus bei Lietuvos miestu herbus.
Daug vertingos dokumentines medziagos apie Tada Daugirda surinkta ir uzrasyta Raseiniu krasto istorijos muziejuje.
Didziausio ivertinimo nusipelno Tado Daugirdo nuopelnai Lietuvos ir konkreciai Zemaitijos archeologijai. Ja T. Daugirdas susidomejo dalyvaudamas krastotyrinese ekspedicijose. 1881 m. spalio menesi jis atkase pirma priesistorini kapa Jasnagurkoje (Paluknyje), netoli Siluvos. Savo radiniais jis sudomino garsius to meto archeologus A. H. Kirkora ir G. Osowski. Pirmieji sekmingi kasinejimai T. Daugirda tarsi uzbure. Jis ima studijuoti proistore, rinkti senienas, aprasineti senoves paminklus. Jo archeologiniai kasinejimai tada budavo bandomojo pobudzio. Dirbta sioje srityje daug:
1882-1883 m. buvo tesiami naujojo gelezies amziaus kasinejimai Jasnagurkoje;
1884-1885 m. - kasineti senojo gelezies amziaus pilkapiai Kursenu valsciaus Visdergiu kaime;
1885 m. - naujojo gelezies amziaus plokstiniai kapai Saukenu valsciaus Titvydiskiu kaime;
1885-1886 m. - naujojo gelezies amziaus plokstiniai ir degintiniai kapai Salantu valsciaus Imbares kaime;
1886 m. - zalvario amziaus pilkapiai Bogory Gorne, Darbutu piliakalnis Betygalos valsciuje, senojo ir vidurinio amziaus kapai Saukenu valsciaus Paklibakiu kaime, senojo bei vidurinio gelezies amziaus akmenu vainikais apdeti pilkapiai Kurtuvenu valsciaus Gilvyciu kaime;
1909 m. kartu su L. Krzyvickiu ir A. Zmuidzinaviciu tyrinejo Duksto piliakalni Salako apylinkese;
1911 m. su L. Krzyvickiu vel grizo prie Darbutu piliakalnio kasinejimu, tyrinejo III-IV a. plokstinius kapus Vilkijos valsciaus Lauksvydu kaime, Seredziaus valsciaus Laukiskiu kaime.
Dali archeologiniu tyrinejimu medziagos T. Daugirdas paskelbe spaudoje, dalis liko rankrasciuose, kuriuos pereme saugoti Kauno Vytauto Didziojo universiteto bibliotekos rankrasciu skyrius.
Ivairiuose rasytiniuose saltiniuose daznai minimi T. Daugirdo zvalgomieji kasinejimai Darbutu piliakalnyje (Bielskio kalne). Cia jo darbas nebuvo itin sekmingas. 1886 m., aptikes akmens grindini, T. Daugirdas tyrinejimus sioje vietoje nutrauke. Is viso tada cia buvo istyrinetas 86,5 kv.m zemes plotas. Pakartotinai, kaip mineta, cia sugrizo 1911 m.
Vis dar daug paslapciu gaubia T. Daugirdo pirmuosius kasinejimus Siluvos seniunijos pilkapiuose (vietiniai gyventojai juos vadindavo Jasnagurkos, Milzinkapiais, Kapmilziais). Prie siu pilkapiu T. Daugirdas dar buvo sugrizes 1882-1883 m. Tyrinejimo medziaga, gerai padaryti tyrinejimu breziniai buvo isspausdinti Varsuvos zurnale "Pamietnik Fizyjograficzny" (t.VII, 1887 m.). Paskelbti
kasinejimu rezultatai buvo itin idomus. Savotiskai idomi ir siu kasinejimu priesistore. Pasakojama, kad vienas pilietis pas Siluvos laikrodininka ar skardininka pamate senovini bronzini papuosala. Pasidomejo is kur jie. Suzinojo, kad tokius daiktus zydui atnesa Josnagurkos kaimo bernai. Zydelis pigiai siuos daiktus isigydavo, keleta jau buvo ir perlydes. T. Daugirdas, isgirdes sia istorija, emesi kasinejimu. Jis nuosekliai istyrinejo 17 kapu. Cia buvo rasti islike palaidotu zmoniu griauciai ir greta ju daugybe bronziniu daiktu ( papuosalu, ginklu). Tai rode, kad cia buvo laidojami gana pasiturintys zmones. Prie kiekvienu griauciu pilvo srityje jis rado ir stambokus lauko akmenis. Kodel jie cia buvo padeti, T. Daugirdui issiaiskinti nepavyko. Kapuose rasta ir gelezies dirbiniu. T. Daugirdas nebande nustatyti, kokios tautybes zmones cia palaidoti ir kokiame amziuje. I siuos klausimus atsakyti jis paliko Vilniaus archeologu suvaziavimui. I si suvaziavima buvo pakviestas ir pats archeologas. Ar jis jame dalyvavo, neaisku.
Tadas Daugirdas XIX a. pab.-XX a. pr. buvo placiai zinomas archeologas. Jis buvo isrinktas ivairiu mokslo draugiju nariu, 1882 m. - Kurso literaturos ir meno draugijos nariu korespondentu, 1885 m. - Krokuvos Mokslo akademijos nariu korespondentu, 1907 m. - Lietuviu mokslo draugijos nariu, lenku mokslo biciuliu draugijos nariu korespondentu, Lenkijos krastotyros draugijos nariu, Krokuvos mokslo akademijos antropologines komisijos bendradarbiu.
Tadas buvo issilavines ir labai darbstus. Zmones ji gerbe. Tarpukario metais viena is Raseiniu gatviu buvo pavadinta T. Daugirdo isgarsinto Jasnoguros, o veliau - TadoDaugirdo vardu.
Tadas Daugirdas buvo sukaupes turtinga archeologijos, etnografijos ir istorijos eksponatu kolekcija, kuria demostruodavo ivairiose parodose. Vertingiausia kolekcijos dali saugojo savo tevu dvare Plemborge. Tuometines caro valdzios atstovai taip pat buvo susidomeje sia kolekcija, taciau T. Daugirdas savo namuose tokiu lankytoju matyti nepageidavo ir jiems kolekcijos neparode.
Noredamas, kad eksponatai butu labiau prieinami Lietuvos visuomenei, savo kolekcija T. daugirda veliau perdave Kauno miesto muziejui. Uz tai jam buvo paskirta kukli pensija ir nedidelis butukas Kaune, kuriame gyveno ir pradejes dirbti muziejuje.
Daugirdu seima, kaip ir T. Daugirdas, nebuvo lojali caro valdziai. Zinoma, kad Tado brolis Kostas Daugirdas platino is Prusijos atvezama lietuviska spauda.

Saltiniai:

1. Glukovskis K. Kauno gubernijos knygute - atmintine. 1882.
2. Raseiniu rajono gamtos, kulturos ir istorijos paminklu katalogas. Vilnius. 1983.
3. Berteskaite D. Is Tado Daugirdo gyvenimo (1852-1919) // Krastotyra. Nr.23. Vilnius. 1989.
4. Rimkus K. Is Ariogalos valsciaus. // Raseimu rajono laikrastis "Naujas rytas". 1994 02 09.
5. Zabiela G. Lietuvos medines pilys. Vilnius. 1995. P.22.
6. Lietuviu enciklopedija. T. 4. 1954. P. 354, 355.

Sename dvare

Rita KISONIENE

Pries 150 metu gimusio zymaus dailininko, archeologo, muziejininko Tado Daugirdo (1852 - 1919) gyvenimo ir veiklos pedsaku liko Kaune ir apskrityje

Musu mieste T.Daugirdas pragyveno daugiau nei desimti metu. Is Plemborgo dvaro (Kauno gubernija, Raseiniu apskritis) atvezes mokslines knygas, gausius archeologijos, etnografijos ir tautodailes rinkinius, padovanojo juos Kauno miesto muziejui, kuriame pradejo dirbti ir vadovauti. Gaudamas juokingai maza miesto savivaldybes pasalpa, gyvendamas labai kukliai, talkinant atsitiktiniams praeities megejams, Tadas Daugirdas sugebejo muziejaus veikla nukreipti i krasto praeities paminklu tyrima, kaupima ir issaugojima. Pavyzdingai sutvarkytas moksliniais principais, sumaniai vadovaujamas muziejus vienintelis Lietuvoje issiverze is rusifikacijos akiraciu.

Kiles is bajoru seimos, kurios saknys siekia Vytauto Didziojo laiku Lietuva (gimines genealoginio medzio pradininkas Jonas metrasciuose minimas tarnaves Vytautui), jis buvo daznai nesuprastas savojo luomo, jo veikla ne karta apkartinta dvarininkijos ispuoliais ir ignoravimu.

Kaune gyvena Tado Daugirdo anuke - sunaus Adomo (1886 - 1917/19 ?), neaiskiomis aplinkybemis mirusio Sibire, dukra Vanda Daugirdaite-Borkauskiene. Ji gerai prisimena savo izymuji seneli ir Plemborgo dvaro aplinka. Gyvenusi gretimame Daugirdavos dvare (motina Melanija Daugirdaite istekejo uz tolimo pusbrolio Adomo Daugirdo), ji daznai atvaziuodavo i svecius.

“Gulbe (herba) turejo ir Daugirdavos, ir Plemborgo Daugirdai. Plemborgas - geriausias pavadinimas pagal dokumentus. Jam priklause palivarkai - Galina, Mikolavas ir kt. (nuomojami ukiai po 200, 500 ha). Tie dvarai mazdaug visi buvo vienodi - apie 500 ha misko ir 1000 ha zemes. Panasiai irengtas vidus - svetaine, valgomasis, kredensas, kuriame - bufetas, didelis stalas. Atvaziave kaimynai buvo priimami kredense, o pazistami ir retesni sveciai kvieciami i salona. Pamenu, kad svetainej kabejo Marijos Jelenskaites (T.Daugirdo motinos) ir kitu portretai. Jie dazniausiai buvo nespalvoti, juodai pilksvi (tikriausiai ir menkesniu tapytoju, kitaip prisiminciau), tiktai dideli ir ireminti i solidzius remus. Sovietmeciu visus portretus Janina (T. Daugirdo sunaus Mykolo zmona) isveze i Garliava, kur jie prazuvo”, - pasakoja T.Daugirdo anuke.

“Antrame aukste buvo irengti sveciu kambariai. Tado Daugirdo zmona Kazimiera mego bendrauti su zmonemis, buvo vaisinga. Atvaziuodavo Vladas Nagius-Nagevicius, Antanas Zmuidzinavicius, Juozas Tallat-Kelpsa, daznai viesedavo Kazys Simonis, kuris, man atrodo, gaudavo is senelio materialine pagalba, nes buvo kiles is neturtingos seimos. Tiskevicius atvaziuodavo, domejosi iskasenomis. Oficialiai draugystei reikejo apsilankyti du tris kartus per metus.

Maironis atvaziuodavo pakaledoti, bet dazniau i Daugirdava, nes ji buvo arciau Betygalos, kur jis kunigavo. Pas mus buvo didele biblioteka - 200 tukstanciai knygu. Jis daug skaitydavo ir megdavo pasikalbeti apie rasytojus su mociute Olga Daugirdiene (jos vyras Jonas dirbo Vilniuje teiseju ir i Daugirdava atvaziuodavo laisvu metu). Jiedu bendraudavo prancuziskai.

Tadui Daugirdui kasinejimai labai brangiai kainavo, todel jis buvo smarkiai prasiskolines. Grese, kad dvaras neissikapstys is skolu. T. Daugirdui su seima isvaziavus i Varsuva, uki pereme tvarkyti jo brolis Stasys is Palepiu. Jis Tadui siusdavo pinigus i Varsuva gana ilga laika. Po Stasio Plemborga pereme tvarkyti sunus Mykolas, baiges Cekijoje agronomijos mokslus.

Senele Kazimiera buvo nepaprastai nuosirdi zmonems. Jai rupejo ne tik savo anukai, bet ir kitu vaikai. Jei kas susirgdavo, ji stengdavosi padeti, gydyti, rupinosi savo darbininkais ir ju vaikais. Bet tai nebuvo isimtis. Dvaras buvo centras ir, jei istikdavo beda, visi kreipdavosi pagalbos. Anais laikais dvarai buvo savotiski kulturos zidiniai. Tie patys zmones sudare chora, laisvalaikiu susirinkdavo dainuoti ir pasokti. Berniukai draugaudavo su kumeciu vaikais - kariaudavo, o mergaites zaisdavo savo kambaryje - ten turejo leles, ju kambariu apstatymus. Per Tris karalius susieidavo visi vaikai ir juos apdovanodavo saldumynais. Dvarininkas buvo atsakingas uz visus. Pamenu, mire viena mergaite, tai nunese jai aprengti mano suknele. Dvarininkai ir ju darbininkai nebuvo tarpusavy priesiski, o draugiski. Tik tarybiniais laikais jie buvo vaizduojami kaip didziausi priesai - nieko panasaus nebuvo.

Kazimiera viska, ka turedavo, padedavo ant stalo, durys pas juos neuzsidarydavo nuo sveciu. Mes daznai atvaziuodavom, per savaite po pora kartu. Padubysiais tai tik keturi kilometrai. Plemborge buvo toks medzioklinis demetas suo Karo. Tai buvo musu pastas. Jis turejo antkakli, prie kurio mes pririsdavom laiska, ir jis atbegdavo tuos keturis kilometrus is Plemborgo i Daugirdava. Dar buvo kilminga balta ilgaplauke kale, vardu Geisa.

Senelis buvo daug kam gabus. Is molio nulipde sunu Adomo ir Mykolo biustus, jie stovejo ant fortepijono. Turejo irenges zilviciu dirbtuves. Prie Dubysos augo daugybe zilviciu, is kuriu joje pyne kedes, stalus, fotelius su atramom. Dvarininkai pirkdavo pintus baldus i pavesines.

Tada Daugirda kai kas laike laisvamaniu, nors pries baznycia jis nebuvo nusistates. Visi vaikai buvo krikstyti ir ejo ispazinties. Visos sventes buvo svenciamos. Tai supras tie, kas skaite lenku rasytojo Henriko Sienkieviciaus kurinius. Jo “Tvane” minimas Biliunu (Bilewicze) dvaras Raseiniu apskrityje, taip pat ir Daugirdas...”, - prisimena ponia Vanda Daugirdaite-Borkauskiene.

Nacionaliniame M.K.Ciurlionio dailes muziejuje saugojami XX a. pradzios stiklo negatyvai, kuriuose uzfiksuoti Plemborgo dvaro vaizdai. Nera islikusiu dokumentu, pagal kuriuos butu galima atsekti, is kur jie yra pateke ir kas ju autorius. Galima manyti, kad fotografavo ir komponavo pats T.Daugirdas.

Children of Tadas and Kazimiera Korybut Daszkiewicz are:

+Mykolas, b. 1884, d. 1952.
+Witold, b. 1901.
+Adomas, b. 1886, d. Abt. 1919.
Tadas, b. 1910.